parodyti

1 paródyti DŽ; Q638, H163, R397,410, K, Sut 1. tr. duoti pažiūrėti, apžiūrėti: Parodžiu SD268. Parodykit man jūsų rankas N. Patvykst sijoną pakėlusi, viską savo parodė girta J. Aš paródžiau jai tas skarytes JnšM. Parod', ką tu čia turì! Arm. Ką žinau – pasakau, ką turiu – paródau Erž. Paród', ką pirkai Švnč. Atnešte, paród'te, ką pirkot Str. Knygą parodžiu Alv. Paródė man savo vyrą JnšM. Parodyk man vaiką itą LKKII227(Lz). Važiuojam kitų pamatyt ir savęs paródyt Dkš. Atveš [marčią] paródyt – neimsma neparódytos Lel. O ši trečia mergužėlė žemyn akis nuleido, matyt, kad ji nenorėjo paródyt savo veido DrskD126. Pirkion tėvas invedė, paródė vaikam, ką karvelę nupirko Rod. Mūsų baba liuob mumis vesias paródyti tą Blindos kapą Lk. Paródysi kam raštą, sakis – kokis durnavotas apsakinėj[o] Šlčn. Pamatė visko, kas jiem verta buvo paródyt Krm. Jum paródysiu visa Nmč. Paródai tu man žmogų – aš nė karto neregėjau (ps.) Pst. Lape, lape, parodyk tu mumi savo vyrą, labai mes norim pažiūrėtie LTR(Dv). Ko čia nepadarysiu, kad čia parodomas daiktas Lp. Gražu pasdairyt ir kitiemu paródyt LKKIX199(Dv). Duris atdarysiu, visiem parodysiu LTR(Trak). Jis paródžia žiedą [ir sako]: – Su karalio dukteria buvau, pats mačiau LKT235(Btr). Parodė kitas žmogus duonos šmotuką, ir šuo nusekė paskui jį LTR(Kp). Išgerk šitą, pripilk kitą, paródyki dugnelį JD1341. Ir tatai jis bylojęs, parodė jiemus rankas ir kojas VlnE61. Kaipo tau ant kalno parodyta yra BB2Moz27,8. Teparód tau Viešpatis veidą savą ir tesusimilst ant tavęs DP258. Viešpatie, paród mumus tėvą DP447. Tegi parod mumus atskaluonis DP19. Te paródig mumus anys, kas juos atsiuntė DP227. Pone, parodyk mumus tėvą, tada gan turėsim VlnE151. Paródykim tieg, kur tatai parašyta DP64. Pamirodyk tieg veidą tavo SPI175. Vėl ėmė jį velnas ant kalno labai aukšto ir parodė jamui visas karalystas šio svieto ir šlovę anų VlnE44. Eikiam, parodysuot, ką turįs Pj. | Kiaušinius tik paródžiau (iškėliau, išdėliojau), kaipmat i išgriebė Mžš. Reikia paródyt vytį (pagrasinti vytimi) ar ką: gauna kokią bailę, tada mokos Lel. Gerų batų krautuvė neparódo (išparduota iš po prekystalio) Rš. | prk.: Prasta skalbėja: ji baltinius neišskalbia, tik vandenį parodo (pamirko, palaiko vandenyje) Gs. ^ Tau dūšią paródysi – sakysi, kad varlė Slk. Parodyk jam širdį, sakis – varlė LTR(Ds). Rodos, išimtai širdį, paródytai, ale nieko nepadarai Kls. Ot išsirinko pačią: nė sau pažiūrėt, nė žmonėm paródyt (labai prastą) Grv. Eina kaip į Vilnių vyžų parodyti KrvP(Rtn). Maža kada kas pastaiko: akių neparodysi [svečiui] – reikia turėt nors sviesto Ktk. O kai ateis, tai gal dantis paródysi (reikės pavaišinti)?! Ds.

paródytinai adv.: Parodytinai SD288. Neparodytinai SD192. | refl. tr., intr. H173: Eikš, suknę pasiródysiu Mžš. Ko atėjai? – Savę pasródyt, tavę pamatyt Krkš. Nunešė (pavogė daiktus), neturiu kuom pasródyt Ad. Pasródai, kiek pinigų turi, kai toks razumnas Klt ^ Su maž[a] pasirodyk, su daug pasikavok NžR. ║ duoti patikrinti: Paródyti pasą DŽ¹. | refl. tr.: Eik, pasiródyk savo pasą Jrb. Galiu pasiródyti popierius Pšl. ║ leisti apžiūrėti (tikrinant sveikatą): Parodž tą akį Slm. Reikėjo neatidėliojant ją parodyti daktarui P.Cvir. | refl. tr., intr.: Aš noriu pasiródyt koją – čia tei raudonuo[ja], tei[p] skauda [p]Jrb. Ans mun pasiródė – jetu muno, visa burna kaip iškepta Klk. Kurius kaip išvydo, bylojo jampi: eikiat ir pasirodykiat kaplanams VlnE109. Veizdėk, idant niekam nesakytumei to, bet eik, parodykis kunigui SPI234. ║ rodant paskirti: Paródis kokių karklų (prastą pievą) – ką te prišienausi Mžš.

2. tr., intr. R30,155 gestais, ženklais paaiškinti, nusakyti: Anas sako: – Paródyk kelią! Smal. Paródytas kelią, jis keliaus toliau Pn. Neparódytas ten nenueisi, paklysi Šts. Anas paródis jumi, kur ežeras Rš. Kad važiuotuvav[a] į miestą, aš tevie paródyčiau Krg. Kaip eisyt, paródysuot [kelią] Pj. Paródžia anas, ką nieko neturi Ant. Marijona pakilo, parodė galva man ir Paurukui eiti J.Balt. Tėvas pašviesėjo, parodė ranka Levukui šaukti Alaušą J.Balt. Eik … žemėna, kurią eš tav parodysiu BB1Moz12,1. Jisai šaukė ponop, ir ponas parodė jam medį; tą dėjo jis vandenina, tada tapo saldus BB2Moz15,25. Neturiu motinytės nei tikro tėvelio parodyt keleliui LTR(Ut). Teparod kitą kurią vietą DP141. Broliukai mano, uogyte mano, pagiródykai šitam sveteliui viešią kelelį (rd.) Dgč. Pagiródyk, mergyčiute, man bėrą žirgelį (d.) Dgč. Broleli gi mano brangus, negiparódyk šitiem sveteliam viešių kelelių (rd.) Ds. Jei bus, tau kas parodys, tai eik, bet vienas neik (ps.) Pn. ^ Aklas aklam kelį nedaug teparodys NžR. Aklam kelio neparodysi, kvailam proto neįdėsi KrvP(Mrk). Aklas būdamas, kitiems kelio neparodysi LTR(Srd). Šuniui kelio neparodysi LTR(Srj). Akių pasiklausk, nosis parodys Šn. Ta knyga gera: paródo kai kelią žiuburys Jrb. Siūlas kamuolį parodo LTR(Vdk). Darbas darbą parodžia Ds.

paródomai adv.: Netolie anų kiemas, paródomai Šts. ║ intr. atkreipti kieno dėmesį: Oi, čia bus garsūs namai! Nė vienas nepravažiuos pro šalį, kad į juos neparodytų rš. Reikia vaikams parodyti į Dovydonį: mokykitės, paršai, kaip gimdytojus mylėt, po mirties pagerbt! J.Balt. Puplesienę, tiesa, jie (vokiečiai) apiplėšė iki paskutinio siūlelio. Parodomoji bausmė už vyrą, taip sakant J.Avyž. Parodomieji įvardžiai J.Jabl. Įvardžio jìs pirmykštė reikšmė yra buvusi parodomoji LKGI670.

3. tr. vaidinant, koncertuojant pademonstruoti: Ką tokie vaikeliai galia paródyti: pasistaipė, padainiavo, i tiek Rdn. Ką jie gali gero parodyti, kad jie patys nemoka Č. | refl.: Apžiūroje pasirodo daugiau kaip pusantro tūkstančio atlikėjų sp. Koncertuose dažnai pasirodydavo ir junginio kariai rš. Reikėjo su choru pasiródyti Pgg. ║ pavaizduoti imituojant: Pamirodyk, ožy, kaip motulė šoka LTR(Ukm). 4. tr., intr. paaiškinti, pamokyti: Lietuviškai skaityti tėvas paródys, motina mokys Brs. Nėkas už dyką, bėda, nenora paródyti Up. Taigi tu paródyk, kaip dirbt: ką gi vaikas gali žinot?! Sdk. Būčio paródęs, aritmetiką paaiškinęs – gena muni į šalį, nenor Všv. Tą asilą išmoksma, kitą paródys LKT105(Lkv). Do, būna, nueina kluonan, paródžia, kap kratinys sukratyt Str. Kap paródyta iš mažų dienų, tep i darom Ad. Nėr kada paródo, kaip mes išaudžiam Antz. Bėgdavai pas kits kitą: kaip tu dirbi, kaip tu dirbi, i[r] man paródyk [pirštinės raštą] Mšk. Motina nemokėjo paródyti, kaip reik audeklą suverti Vkš. Da čia mokytojis prašė vieną kartą, ka paródyčia [žaidimą] Mšk. Gyvenimas pats paródo, kaip reika gyventi Štk. | refl.: Pasiródys liuob vienas kitam ir išmoks rašyti Stl. 5. refl. H173, Sut [i]išeiti į atvirą vietą, pasidaryti matomam: Pasirodė kažkas, atsiliepė SD238. Kad skruzdės dienos metu pasirodo arba kad musės kanda, tai lys Ktč. Jei kielė pasirodo, bus greit pavasaris, dėl to ją vadina ledspyre LTR(Rs). Žvaigzdė ant dangaus pasiródė KII367. Vos pasirodžius saulelei, tuojau jauti jos spindulių galybę J.Jabl. Kai pasrodo žvaigždė su uodega, tai reikia laukt vainos: bus kraujo pralėjimas, ir vaina kaip šluota nušluos svietą LTR(Slk). An Lydos balionas pasródė, kruglas, su kutosu Rod. Kitą dieną viršum miesto pasirodė lėktuvas J.Dov. Moters žvilgsnį patraukė tolumoj pasirodęs žmogus P.Cvir. Žiūrėjau, bene Jonas pasirodys Žem. Vanagas pasirodė iš anapus trobos ir pasuko pakluonėmis J.Jabl. Fabriko duryse pasirodo išblyškusios merginos J.Bil. Tu nepasiródyk, stovėk ir veizėk, kur ans nueis LKT43(Lž). | prk.: Amatininko darbo produktas nepasirodo rinkoje rš. Nebgaliu (sergu), lova jau greit pasiródys (ateis karšatis) Grd. ║ refl. ateiti, atvykti: Uošvijoj pasródžia retai retai Adm. Nė rodyte nepasirodė Žemaičiūse M.Valanč. Tepasirodo tik Jonis su Petru, kuriuodu tą pasakė KlbXVII92(Slnt). Jis iš bėdos jau nežino nė kur eitie. Namon nė pasirodyt negali BsPIV289. Pasirodė it jaunas mėnuo LTsV221. Kaip vaivorykštė pasiródė ir išbėgo LKT89(Rt). Bet nepasirodykite tušti po mano akim BB2Moz23,15. Tris kartus per metus visas vyriškis tepasirodo po akim ponavojančio pono ir Dievo Izraelio BB2Moz34,23. Visi turime paródytis ties sostu sūdžios DP584. Kuriuo būdu turi pasirodyti pokim majestoto Dievo PK41. ║ refl. atsirasti: An mainų, an jauno [mėnulio] gali pasródyt [grybų] Mrc. Po šalnelei mačernykai pasródydavo Dglš. Jau kai pasiródo užmezgimas, greit bus agurkai Bt. Smakas (vaivorykštė) pasrodė an dangaus Srj. Pradžio[je] ugnelė pasiródė ant stogo, o kol nubėgom, jau visa trioba liepsnojo Ps. Liuobam pėsti eiti, par karą mašinos pasiródė Krtn. Ir vėl vagilių pasirodė Kel1932,55. ║ refl. išlįsti, išsikišti: Iš anapus miškų pasirodo varpinės viršūnė J.Bil. Už kranto alkūnės pasirodė senio Čepulio luotas rš. ║ refl. pasimatyti: Jai belipant – tvykst, žvaigzdėtasis aprėdas princo akims pasiródė Jrk80. ║ refl. pasidaryti: Virptelėjo jos putnios lūpos, sužibo akys, skruostuose pasiródė duobutės rš. Pirmukart kirto – balta pasródė, antrukart kirto – kraujas išbėgo DrskD185. Vietoje žalios žolės tikt viena juoda žemė pasirodo K.Donel¹. Tesusirenka vandeniai vienon vieton, kurie yra po dangumi, ir tesiparodžia sausa vieta Ch1Moz1,9. ║ refl. išeiti iš spaudos: Prūsų Lietuvoje pasirodo pirmosios lietuviškos pasaulinio turinio knygelės rš. Lietuvių rašytojų kūrinių, išverstų į rusų kalbą, karo metais pasirodė ir periferijos spaudoje rš. Gegužės mėn. pabaigoje pasirodys pirmoji „Lietuvių kalbos sintaksė“, parašyta Rygiškių Jono, didžiausio lietuvių kalbininko rš. Su naujais aktualaus politinio turinio kūriniais … pasirodė S. Nėris rš. ║ refl. iškilti, pasireikšti: Ir naujesniaisiais laikais pasirodydavo ten didžių žmonių J.Jabl. 6. tr. prk. kiek suteikti: Ta obelis šiemet jau parodė (išaugino) obuolių Brš. | Nu laiškų gražios bulbės. Ką šaknės paródys? Krš. Nelyna, kaip kumet kelius lašus paródo Krš. Paródo lietų, ir nelyja Ėr. ║ išduoti, išskelti: Tai ne kožnas titnagėlis ugnelę parodė, tai ne kožnas bernužėlis praudelę pasakė (d.) Vlk. 7. intr. tam tikrais ženklais įgalinti numatyti: Nu, šiandie paródo ant lietų Pg. Šiemet paródė, kad bus anksti pavasaris Srv. 8. refl. LL51 pasivaidenti: Pasirodo, regėdinas, vaidinas R127. Pasirodo jam viskas N. Toks didelis juodas šuo ant sniego prie pat mūsų pasiródė Pš. Niūkdavo, ką pasródo kur gaidžiai in Juodupio šito Aps. Turbūt man tiktai taip akyse pasirodė Ašb. Jis baronu jam pasródė: an balos baronas bėgiojo Eiš. Buvo merga pasródę Dv. Jam rodės, kad dūkas pasródė, o dar nėr, niekur negirdėt [vaiduoklių] Rod. Vėlės, žmonėms pasirodydamos, tankiausiai jų akims apsireiškia kaipo šešėlis BsVXX. Koks vyras Kūčių naktį par sapną pasiródys, už tokio ir ištekėsi Brž. Būdavo, pamato, kad dega pinigai, iš kokio kalno pasiródo LKT312(On). Neužkeiktieji piningai kartais dienos čėse pasiródą kokiu noriant gyvoliu Žr. Velnias pasrodžia arkliu ir juodu katinu LTR(Slk). Žmogaus dūšia pasrodo balta peteliške LTR(Slk). Aš tau pasiródysiu trečioj dienoj po smerčio mėnesienoj ožio asaboj Vkš. Kaip žmonys anksti keldavos, miego norėdavo, i[r] pasiródydavo aniems Krš. Kap jau bijo, tep ir strokas pasródo Aps. ║ refl. apsireikšti: Aš vienok jums sakau, jog ne baidyklė kokia ant tuo akmeniu pasirodė, bet švenčiausia mergaitė su savo sūnu M.Valanč. Angelas pono pasirodė jam ugningoje liepsnoje iš krūmo BB2Moz3,2. Eš ponas ir pasirodžiau Abrahamui, Isaakui ir Jakūbui, jog aš jų visgalįsis Dievas norėčiau būti BB2Moz6,2-3. Todėlei tikės anys tau pasirodžiusį poną BB2Moz4,5. O jis pasirodė per daug dienų tiemus, kurie drauge su juo atejo iš Galilėjos ingi Jeruzalem, kurie yra jo liudinykais žmoniump VlnE60-61. Ir Oniaš su Heremijošiumi, seniai pirm to numirę, parodžiusiuos sapne Judošiui DP196. Angelas Viešpaties pasirodė jam sapne Ch¹Mt1,20. 9. tr. R40 išreikšti kokius jausmus, savybes, leisti juos patirti, pajusti, suvokti: Sakytojas neiškenčia ir savo jausmų neparodęs J.Jabl. Augau kaip ir visi kaimo vaikai, o savo charakterį spėjau parodyti jau trečią dieną V.Bub. Tuo, kad greit išpirks žodyną, lietuviai parodys autoriui, kad jų branginama darbas KlbXIV168(K.Būg). Ne, ne! Jis dar pakankamai stiprus, jis dar parodys, kaip miršta žmonės, kurie žino, už ką turi mirti! J.Avyž. Nor savo galybę paródyti LKT142(Kin). Tą drąsą du sykiu nepavyko paródyti LKT116(Žlp). Toje kelionėje jis parodė daug uolumo, neregėto valios tvirtumo J.Balč. Daugelis jų parodė tikrą draugiškumą, dėmesį, simpatijas P.Cvir. Nors prieš žmones neparódyk savo pykčio Glv. Ir jūs didžiai gražų paveikslą (pavyzdį) parodėt Sz. Tegiparód tai prajėvais ir ženklais DP204. Tada pamirodyk tavą garbę BB2Moz33,8. Parodyk mumus, pone, tavo susimylimą Mž490. Jaunieji, paduoti būkiat seniemusiemus ir parodykiat tame pasižeminimą Vln43. Idant atmintumbim, … vartodami geradėjystes tavo, kurias mumus teikeis parodyti PK25. Loską ir susimylimą savą parodyk mums MKr42. Dideliai patiko ir karaliui Aleksendrai, katras, ypatingą savą mylestą norėdamas parodyti, atidavė jam Surviliškę M.Valanč. Ir kaip aš mano ženklus (stebuklingus reiškinius) tarp jų parodžiau BB2Moz10,2. | refl.: Pasirodė išganytinga malonė Dievo visiems žmonėms VlnE19. Nu nu, pasirodys ir ant tavęs kada nors Dievo rūstybė NžR. 10. tr. pavaizduoti (kūrinyje): Apsakyme „Trys pažįstami“ autorius parodo prisiplakėlius ir veidmainius, demagogiška fraze prisidengusius turto grobstytojus rš. 11. tr. padaryti aiškų, išryškinti, atskleisti: Ar mes esame draugai, ar priešai, ateitis turi dar parodyti, vokieti V.Krėv. Ateitis paródys, kaip toliau būs Vkš. Laikas paródo, ko kas vertas PnmA. Skaudamą daiktą tai ir oras labai paródo Gs. Eš noriu jamui parodyti, kaip daug jis tur kentėti dėl vardo mano VlnE143. Parodyki tatai gerai, kaipo bjaurą ir didę iškadą tiemus daro, jei nepadest taip vaikų užauginti Vln7. Ir kaip rodyte parodytų jį gerą, šventą ir reikingą daiktą santį BPI143. ^ Teisybės neparodo veidrodis Sim. Aš jam paródysiu, iš kur kojos dygę! Žvr. Aš tau parodysiu, iš kur kojos dygsta LTsV262(Šd). Valgysi mano duoną, o nieko nedirbsi, aš tau parodysiu, kame blezdingos žiemoja! J.Jabl. Aš tau parodysiu, kur pipirai auga! Grž. Bedūšis, bedvasis – visą tiesą parodžia (bezmėnas) LTI300.

parodytinai adv. N. | refl.: Gera statės, lyžinos, ale vieną sykį pasiródė – išbjaurojo motyną Rdn. Vyriškas pasiródo [koks esąs] penktame mete, motriška – iš sykio Krš. Kai lietuvių kalba pradėjo reikalauti viešumoj sau teisių, tai didžiausiais jos priešais pasirodė mūsų pačių tautiečiai iš privilegijuotų klasių LKI20(J.Balč). Jug vėžį nežinai a turi, ans tik pasiródo priš mirtį End. Nor apgaut, o paskui pasiródo Jrb. Jis labai negražiai pasiródė Kdn. ^ Nakties darbas dieną pasiródo Slnt. Durnių nereikia ieškot – jie patys pasiródo Ds.

12. tr. R49 argumentuotai patikinti: Kada yra kurios linksnių lytys vartojamos kalboje, turi šiuo tarpu parodyti ir duodami žemiau pavyzdžiai J.Jabl. Parodyk man moterų proto pajėgą, jų kūrybinę galią, jų išmintį, ištesėjimą – visa tai, be ko nėra pažangos Vaižg. Jums parodys, ką pikta daro jūsų kišenei ir sveikatai tokie pasilinksminimai, parodys, kaip naudingiau leisti laiką Žem. Jei piktai eš kalbėjau, tada parodyk VlnE195. Idant aš sūdyčiau tarp kožno ir jo artimo ir parodyčiau jiemus Dievo tiesą ir jo prisakymą BB2Moz18,16. Teparódaig Liuteris, kas jam tą urėdą paskyrė ir kas jam tą galybę davė DP205. Noriegu patiródysiu, jog ir tasai veikalas yr dvasios š[ventos] be abejojimo DP251. | refl. R49. ║ TTŽ paliudyti: Prisiektinai parodžiu, prisiekiu ką kame SD45. Jis prašė jų visų teisme parodyti, kaip jis nekaltai buvo įžeistas J.Balč. Liudytojai paklausti parodė VĮ. Kad parodysi teisybę, tai aš tau duosiu šimtą rublių LTR(Sln). | refl.: Neturėsi kum pasiródyti, i nėko (pensijos) negausi Rdn. Paskui ji jam pasirodė, kad ji jo moteris, ir karaliavo abudu BsPIV205. 13. tr. pažymėti, išreikšti: Kokybiniai būdvardžiai parodo daikto ypatybę pačia savo leksine reikšme LKGI474. 14. intr. padaryti kokį įspūdį: Jis paródo nesenas Pg. | refl.: Pasirodytis H166. Mėsa pasirodė labai negardi J.Balč. Šulmistras kitiems per sens ir blogs pasirodo K.Donel. Iš pradžios Batutis pasirodė jam baisus, labai negražus Žem. Jis jai pasirodė iš karto geras, mylėtinas I.Simon. Tokia paslaptinga, baisi tyla, kad net čia pat sustaugęs vilkas broliu pasirodytų Vaižg. O žmogus ir vėl nusigando, pritilo, matyt, aš jam baisus keistuolis pasirodžiau V.Bub. Kaip mano raštas akademijai pasiródė, ar tiko ar ne? LTI423(A.Baran). Ežeras pasirodė grambuoliui kaip kokia jūra J.Balč. ║ refl. elgesiu duoti pamatą save laikyti kuo: Šis, matyt, norėjo pasirodyti tikru vyru, taigi visiškai neverkė, o tik žiūrėjo, akis išpūtęs, ir šnarpštė nosimi J.Balt. Ir jos pasiródyta gudrios Sv. Ir jis pasirodė didvyris J.Jabl. Laikom gudriu, ale viškum durnas pasiródei PnmR. Tikriausiai jūs nesate toks jau blogas, kaip stengiatės kai kada pasirodyti J.Gruš. Kad nepasiródytum, kas gi supras, kad gudras (juok.) Klov. Bet visuosu daiktuosu pasirodykim kaip tarnai VlnE43. Ižg pranašų … užgimt teikės, idant parodytųs esąs tikruoju anuo pranašu DP504. ^ Pasirodyti neišmintingu kartais yra didžiausia išmintis ir gudrybė M. ║ refl. apsimesti, dėtis: Jis tik pasirodo girtas Žml. ║ refl. išsiduoti: Niekas jo darbštumo nepasirodė matą Vaižg. ║ refl. patraukti kitų dėmesį, papuikuoti: Jis mėgo pasirodyti ir imponuoti rš. ^ Darbu pasirodyk, ne žodžiais KrvP(Jnš). 15. impers. susidaryti įspūdžiui, atrodyti: Neparódo, kad jau tiek metų turi Krk. | refl.: Kaip Ona valgai, ir man pasiródė gardu Skp. O čia tai nieko negali kaltint: kaip kokiu momentu pasiródo, taip ir padarai Rz. Sunku ir gėda pasirodė Raului atkišus ranką prašyti praeinančių pašalpos, bet badas prispyrė ubagauti J.Bil. Mun pasiródė, kad jis lenkiškai kalba Up. Trumpam ji atsigrįžo, ir man pasirodė, kad ji šypsosi P.Cvir. Pasiródo, teip kaip daugiau mes dirbom, kaip daba Als. Tai pasiródo, kad pagauna [žuvų] Mžš. Jei pasirodysią, kad jis turįs užtektinai žinių, būsią matyti, ar jis tinkamas ar ne A.Vencl. 16. intr. šnek. pribausti (ppr. sakoma grasinant): Ar šiandie jie atvažiuos? Mes jiem paródysim! Krč. Jau jo širdis užkepus, mislija sau: palauk tu, bjaurybe, aš tau už tai parodysu BsPIII210. Tik tu neklausyk, aš tau parodysiu! Jnš. Aš tau paródysiu po svetimus namus landžioti! KŽ. Nu nu nu! Parodys vaikas tėtei mamą barti! P.Cvir. ^ Vai aš tau paródysiu! – Aš nežiūrėsiu, kai tu paródysi (juok.) Kt. 17. refl. modal. praes. 3 prs. taigi, mat: Pasiródo, pastočių nereikia važiuoti, kai tarnauja Srd. Taip… Įdomus rašinėlis. Jūs, pasirodo, su fantazija K.Saj. 18. tr. patarti, parekomenduoti: Ana ir man parodžia tas šakneles nuo vidurių sopės Alks. Pasiundžiu, parodžiu būdą SD167.

◊ akìs paródyti ateiti, lankytis: Apleido visą miestą su liežuviais, daba ir pati bijo kam akìs paródyti Vvr. Reikia geras akis turėt, ka po visko (po rietenų) drįst akìs paródyt Jnš. Vienąkart parodė akis ir nebėr LTR(Ds). Bet kur buvai taip prapuolęs, kad akių nebeparodai? J.Paukš. Būta man giminės: kelinti metai, kap akių neparodo Alv. Dešimtuos metuos akìs paródei, tai jau reikia pamylėt Ktk.

an[t] mañdro paródyti pūstis, didžiuotis: Užsisegęs su siūlu i da an mañdro paródo Ar.

ãšaras paródyti apsiverkti: Prie tam darbui ir ašiai ãšaras paródžiau Adm.

bal̃są paródyti surėkti, sušukti, sudejuoti: Jis (vaikas) jau bal̃są paródo, kad nu! Grd. Guli užsimerkęs ir tyliai šnirpščia. Ir kad bent balsą parodytų, bent lūpas sukrutintų V.Bub.

dantìs paródyti nusijuokti: Tu ir ant peklą nueitum, ka[d] tik tau dantìs paródyt mergiotė Ps. Vyrams kalbinant, mergina paródė dantìs ir nuėjo sau Jnš.

durìs paródyti Btg išvyti, išvaryti: Nueis ir parodys duris! Be ceremonijų parodys abiem! J.Paukš. Tokiam ponuo durès gal paródyti Krš.

kẽlią paródyti išprašyti, išvaryti: Jam kelùžį paródžiau (už jo netekėjau) JV246.

kulnìs paródyti pabėgti: Vyrukas tik kulnis prie durų parodė, ir nėr rš.

nósį paródyti ateiti: Nuo to laiko urėdas nė nosies nebeparodė tuos namuos BsPII290. Tėvas retai kada namuose ir nosį parodo rš.

padùs paródyti pabėgti, nurūkti: Vaikas nubėgo, tik padùs paródė Mrj.

pir̃štą (rañką) paródyti nubausti: Dievas savo pirštą parodys LTR(Zp). Bei anys regėjo egipcianus išdvėsusius ant krašto marių ir aną didę ranką, kurią ponas ant egipcianų parodęs buvo BB2Moz14,30-31.

sùbinę paródyti vlg. nepareikšti dėkingumo: Už visą vargą sùbinę paródė Vvr. Kol turėjo naudos, tol padėjo, o paskui paródė sùbinę Jnš.

šìrdį paródyti

1. nuoširdžiai pasielgti, ką padaryti: O uošvienė tikrai šį rytą norėjo parodyti savo širdį – bent taip atrodė I.Simon. Jeigu tu man širdį parodei – še tau mano! P.Cvir. Jam visą šìrdį paródė Jrk44. Nėra su kuo pasidejuoti, nėra kam parodyti širdies J.Balč.

2. atvirai išsipasakoti: Jis teisybę sako, gatavas šìrdį paródyti Jnš.

šìrdį [išė̃mus] paródyti įtikinamiausiai patvirtinti: Nors tu jam šìrdį išė̃męs paródyk, netiki, ir gatava Trgn. Motynišką savo šìrdį išė̃mus paródyč BM449.

štukàs paródyti pajuokauti: Ir aš norėjau štukàs paródytie, ale anys prilėkdė Grv.

šùniui kẽlio neparódyti

1. visai nieko nedirbti: Aš nū šùniu kẽlio neparódžiau Lp. Par visą dieną nei šuniui kelio neparodė LTR(Sdb).

2. [i]neturėti rūpesčių: Taip ramiai visą laiką išsigyveno, kad šùni kẽlio neparódė Dkš.

tìkrą véidą paródyti pasielgti be apsimetinėjimų: Svarbu viena: atsikratyti Šalteikiais, nebematyti uošvienės, kuri šį rytą parodė savo tikrą veidą I.Simon.

úodegą paródyti

1. apsisukus nubėgti: Vaikas iš kailio nerias, ka pavytų kiškį, bet tas tik paródė úodegą ir nustriksėjo Ps. Pamatęs tėvą ateinant, vaikas tik paródė úodegą Jnš.

2. mesti buvimo, darbo vietą, pabėgti: Ta merga jiem úodegą paródys, man rodos Alk.

zuĩkių (zuĩkio Gs) bažnýčią paródyti pakelti (vaiką), suspaudus galvą per ausis: Paródyk Jonukui zuĩkių bažnyčią Alk.

žõdį paródyti prabilti (ppr. apie raudotoją): Uršuliotė i nesuverkė [savo sesers], i žõdžio neparódė Dglš.

\ rodyti; antrodyti; aprodyti; atrodyti; darodyti; įrodyti; išrodyti; nurodyti; parodyti; išparodyti; priparodyti; perrodyti; pierodyti; prarodyti; prirodyti; susirodyti; užrodyti